Lietingą spalio 25-osios rytą 47 mokinių ir 4 mokytojų ekspedicijos komanda sausakimšu autobusu išvyko į pažintinę-tiriamąją ekspediciją į Vištyčio regioninį parką.
Mokinių susidomėjimas buvo toks didelis, kad visi norintys netilpo.
Vištytis – tai miestelis esantis ypatingoje vietoje: trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – sankirtoje. Suvalkija – ne tik apdainuotos lygumos, atradome kalvotąją Suvalkiją besilankydami Vištyčio RP lankytojų centre! Kalvos ne tik už lango, bet ir lankytojų centro ekspozicijoje. Visur mus lydėjo ir cypsėjo „vištytis”, nes suvalkiečių tarme bet koks paukščiukas vadinamas vištyčiu. Suvalkijos kalvos Lankytojų centro ekspozicijos dėka, prasivėrė ir atskleidė savo paslaptis ir įdomybes – supratome, iš kur atsirado Vištyčio vietovardis, kuriuo pavadinta ne tik miestelis ar malūnas, bet ir ežeras, piliakalnis ir didžiausias apylinkių akmuo (įtariam, kad dar daug ko nežinom). Kita vertus, radome, kur Lietuvoje galima pradėti ieškoti vienaragių (Unicornis fabulosum), jei jau miesto herbe puikuojasi, turėtų vienas kitas kažkur lakstyti po tas kalvas, spardydami mitinius akmenis, gerdami iš šventų šaltinių. Savo akim nematėm, bet gal dėl to, kad ruduo.
Ekspoziciją pristatanti VRP darbuotoja Živilė Grimailaitė mus praturtino gausybe įdomių, iki tol negirdėtų faktų ir istorijų, o akį džiugino suvalkietiški audinių raštai ant sienų ir grindų. Edukacijos pabaigoje pasitikrinome įgytas žinias apie saugomą teritoriją, žaisdami nuotaikingą komandinį žaidimą.
Po įtemptų mokslų lankytojų centre reikia pailsėti, o kaip ilsisi ekspedicijos dalyviai – žygiuodami pėsčiomis 3,6 km ilgio maršrutu po Vištyčio miestelį ir atlikinėdami praktinę istorinę-geografinę aplinkos stebėjimo užduotį. Dirbdami grupėse ir naudodamiesi žemėlapiu bei paruoštomis kortelėmis mokiniai surado 10 nurodytų objektų, pažymėjo juos žemėlapyje ir įsiamžino šalia jų. Aplankėme Švč. Trejybės bažnyčią, Vištyčio paminklą su vienaragio atvaizdu, buvusios žydų sinagogos bei cerkvės vietas žyminčius akmeninius paminklus, praėjome Vištyčio paežerės taku, nuo kurio atsiveria Vištyčio ežero ir Romintos girios vaizdai, pamatėme beveik šimtmetį skaičiuojančią Vištyčio aliejinę ir iš arti pažvelgėme į Nepriklausomybės paminklą su Vytauto Didžiojo biustu, Antano Smetonos ir Jono Basanavičiaus bareljefais. Nustebino skirtingas istorijas pasakojančios skulptūros bei stogastulpis, rodantis kryptis ir atstumus į kaimynines valstybes, saugomas teritorijas, Yellowstone nacionalinį parka JAV. Likome išsižioję – toks mažas miestelis, o tiek traukos objektų ir, pasirodo, tarptautinių ryšių. Nesikuklina vištytiečiai. Komandinės veiklos akimirkos užfiksuotos Padlet: https://padlet.com/v_svinkuniene/vi-ty-io-ekspedicija-y7h98jqy60fg0n7r
Kitas mūsų lankytas objektas buvo unikalus, autentiškas, kraštovaizdį puošiantis technikos ir istorijos, architektūros paveldo artefaktas – Vištyčio vėjo malūnas, kur kultūrinės-pažintinės edukacija greit virto STEAM veikla, vos tik pradėjome domėtis kaip veikė šie iki XX amžiaus pradžios Lietuvos kraštovaizdžiui įprasti technikos stebuklai. Mojuodami plačiais sparnais jie ne tik vertė vėjo energiją milžiniškas girnapuses išjudinančia jėga, bet ir buvo svarbūs apylinkių gyventojų socializacijos, verslo idėjų, būsimų santuokų planavimo vieta. Specifinė senovinio malūno atmosfera ir kai kuriuose mūsų pažadino mitinių pinčiukų dvasią. Ar žinojote, kad vėjo malūnams, tikraja to žodžio prasme, važiuoja stogas, tiesa, tik ratu ;)
Paskutinis dienotvarkėje buvo numatytas pažintinis tiriamasis žygis pėsčiomis Vištyčio šilelio pažintiniu taku. Ekspedicijų dalyviai per daugelį metų jau įprato, kad dienotvarkės yra skirtos žmonėms, o gamta tas dienotvarkes koreguoja. Lietus pasidarbavo ir šį kartą, į pažintinį taką įsileido tik suplanuotiems mėginiams surinkti, na dar įkvėpti drėgno, rudeniu kvepiančio miško oro, ir greitai išgujo mus. Darganos spalio pabaigoj mes net nelaikom prastu oru, bet vakarykštis lietus jau privertė pagalvoti ir apie savo sveikatą, prisiminėm karštą vonią ir lovą, žodžiu sėdom į autobusą ir palydėjom akimis kalvotąją Suvalkiją pro langą.
P.S. Istorijos mokytoja sakė, kad jūs privalot sužinoti, kad: miesto teisę Vištytis gavo 1570 m. ir dėl savo geografinės padėties buvo patrauklus amatininkams ir pirkliams. Apie 1912 metus miestelyje stovėjo ketveri maldos namai: sinagoga, cerkvė, evangelikų liuteronų ir katalikų bažnyčios, kurios yra išlikusios iki šiol. Nepaisant daugelio praradimų, gaisrų, Vištytyje yra išlikusių urbanistikos architektūros vertybių: istoriškai susiformavę miestelio plano elementai – keturkampė gotikinė aikštė su Vytauto Didžiojo paminklu bei išlikusiais želdiniais ir centrinės dalies gatvių tinklas, bažnyčios ansamblis su šventoriaus želdiniais. Ši miestelio dalis yra urbanistinis draustinis. Miestelį puošia daugybė skulptūrų.
P.P.S. mes tai sakom, kad apsilankytumėte bent jau https://vistytis.lt/ , o dar geriau, nuvažiuotumėte ir pamatytumėte viską savo akimis ir, aišku, geriau vasarą.
P.P.P.S. Pirmasis, kas perskaitysite iki šios vietos, kreipkitės į Liną Rutkauskaitę- jūsų laukia prizas ;)
L&L
