Alytaus Jotvingių gimnazijos skaitykloje Modesta Tarasauskienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus vadovė – pristatė fotografijų parodą ,,Tautodailė šiuolaikinio fotografo akimis“ ir pakvietė kitu žvilgsniu pamatyti liaudies meną.
Džiaugiamės, kad mūsų gimnazijos bendruomenė gali susipažinti su paroda ,,Tautodailė šiuolaikinio fotografo akimis“. Koks jūsų asmeninis santykis su tautodaile?
Esu Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus vadovė ir mano pareiga skleisti informaciją apie vieną tautinės kultūros sričių – tautodailę, siekti, kad tradicijos būtų perduodamos jaunajai kartai, kad jie suprastų, koks svarbus tautinis paveldas ir identitetas. Šalia to, esu ir dviejų gimnazistų bei vieno pagrindinės mokyklos mokinio mama. Man svarbu, kad masinės kultūros peršama globalizacija ir tautų suvienodinimas nesunaikintų lietuvių kultūros. Nors šias pareigas vykdau dar tik metus, prieš sudarydama savo veiksmų planus, atlikau išsamią analizę.
Paaiškinkite, kodėl jūs susidomėjote moderniąja, taikomąja tautodaile ir jos įprasminimu fotografijose?
Lietuvių tautodailė keliais pastaraisiais dešimtmečiais praranda dalį savo auditorijos ir vartotojų ir kaip liaudies menas, ir kaip gaminys ar objektas kasdieniame gyvenime. Tai vyksta ir dėl globalizacijos, ir dėl perteklinės pasiūlos. Vykstam šiam procesui, nyksta dalis lietuvių kultūros ir tautos autentiškumas, tautodailės vartotojas sensta. Šią neigiamą tendenciją galima sustabdyti ir tikėtina atsukti atgal, surandant naujas ir įtraukias tautodailės pateikimo formas, skirtas jaunesnei auditorijai – paaugliams ir jaunimui.
Projektu siekta surengti tautodailės objektų fotografijos parodą ir tuo būdu prisidėti ją, tautodailę, išsaugojant ir populiarinant. Siekta, kad fotografijų atlikėjai Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialo fotografijos specialybės studentai pateiktų tautodailės meno objektus ir kasdienės buities rakandus šviežiu jaunatvišku žvilgsniu, netradiciniais rakursais ar technikomis, tačiau išlaikydami aiškų atpažįstamumą.
Tikiuosi, kad tokios fotografijos pritrauks platesnę auditoriją – ne tik liaudies meno gerbėjus ir etnokultūros parodų lankytojus, bet ir bendrai besidominčius estetika, menu, fotografija, tautodailės parodos atėjimas į mokymosi įstaigas gali būti viena priemonių situaciją pakeisti. Eksponuojant mokyklų erdvėse bus atkreiptas moksleivių ir gimnazistų dėmesys ir tautodailė aktualizuota kaip nesenstantis ir prie laikmečio prisitaikantis objektas. Juk pastaruoju metu itin daug kalbama apie ekologiją, apie vietinių gamintojų rėmimą ir palaikymą, įsigyjant jų gaminius. Tautodailės meistrų kūriniai ir gaminai yra kaip tik tai. Dauguma gaminių ar kūrinių turi tas pačias funkcijas, kaip ir atvežti iš trečiųjų šalių, tačiau pagaminti galbūt išnaudojant tenyksčius žmones, teršiant planetą, bent jau dėl transportavimo iš toli. Paroda siekiama atkreipti dėmesį ir į tai.
Kaip atrandate autorius ir ar jų darbai artimi šiuolaikinei visuomenei?
Kūrinių ir darbų autoriai yra vietiniai meistrai. Man asmeniškai jų atrasti nereikėjo, nes juos pažįstu, padedu jiems kūrybiniame kelyje. Tikiuosi, kad juos atras ir tie, kurie parodą žiūrės ir analizuos joje perteiktas mintis. Parodoje eksponuojami darbai turi daug autorių. Pirmiausia – liaudies menininkas, sukūręs darbą, po to – fotografas. Jų pavardes galima rasti ant fotografijų. Ir pabaigoje eksponuojamoms fotografijos daugiau turinio suteikė dailininkė Gintarė Markevičienė.
Su parodos organizatore bendravo jaunoji žurnalistė Gintarė Sartanavičiūtė.
