Ar radau ją tokią, kokią įsivaizdavau?! Taip ir dar daugiau.
Grįžau. Pailsėjau. Sėdžiu savo jaunam japoniškam sode su puodeliu arbatos ir bandau sudėlioti į žodžius tai, kas dar sunkiai telpa širdyje. Ši kelionė su mūsų gimnazijos delegacija nebuvo tiesiog turistinis maršrutas – tai buvo giliausia vertybinė patirtis.
Japonija mus pribloškė ne savo modernumu, o savo siela.
Mokykloje, kurioje mokiniai patys pagarbiai patiekia maistą draugams, patys po savęs išplauna klases (čia nėra valytojų etato!), gyvena nesuvaidinta disciplina, pagarba mokytojams ir direktoriui, o kartu nuoširdus ir džiugus bendravimas. Aplinka, lyginant su mūsų moderniomis erdvėmis, labai paprasta – bet tai privertė susimąstyti: ar mes, turėdami gražesnius baldus ir technologijas, geriau mokomės ir elgiamės? Japonai investuoja į žmogaus vidinę kultūrą ir pagarbą.
Patyrėme aukščiausio lygio skonių ir oficialiosios diplomatijos pamokas: nuo gilių nusilenkimų pas Hirošimos gubernatorę bei Fukujamos merą, neįtikėtinų susitikimų su Lietuvos ambasadoriumi Japonijoje ir Lietuvos generaliniu garbės konsulu Fukujamoje iki vakarienių, kur aukščiausios klasės šefai leido mūsų vaikams patiems stoti prie stalo ir su didžiule pagarba gaminti sušius ir Hirošimos okonomijaki patiekalus.
Matėme Fukujamos pilį, tylų Tomonoura uostą, sukrėtusią Hirošimos Taikos parko tylą ir ramybę Holokausto muziejuje, kur svetimas skausmas priimamas kaip savas, kur vaikams istorija perteikiama ne tik per suaugusiųjų tragedijas, bet ir vaikų.
O pasakiška kulminacija Mijadžimos saloje prie didžiųjų torii vartų tik įrodė – po bet kokių istorijos audrų visada ateina šviesa ir taika.
Iš šios kelionės parsivežiau ne suvenyrus, o neįkainojamas pamokas apie Omoiyari (galvojimą apie kitą), pagarbą amatui (ne veltui namo grįžau su autentiškais sodo meistro Jika-tabi batais tiesiai iš ūkinės parduotuvės! 
) ir begalinį įkvėpimą judėti pirmyn. Kaip toj Pink dainoj: jei gyvenime kažkas stringa – turi tiesiog atsikelti ir bandyti vėl (You've gotta get up and try).Ačiū visiems, buvusiems kartu ir visiems, kurie rūpinosi, ir ačiū p. Š.Komaru už neįtikėtiną globą. Ryšiai sutvirtinti, memorandumas pasirašytas – Alytus ir Japonija dabar dar arčiau!Jotvingių gimnazijos vėliavos tūkstančio mylių kelionę skiriu visiems, kurie keliavo ir keliauja kartu jau 9 metus.
Renata Romanovienė.
