Apniukusią spalio pradžios dieną grupė mūsų gimnazijos pirmokų ir antrokų išvyko į Dzūkijos nacionalinį parką. Pirmoji stotelė – Merkinė. Čia pasidalinę į dvi grupes keliavome po miestelį bei aplankėme lankytojų centre. Apžiūrėjome ekspoziciją, kur pristatomas Merkinės krašto žmonių gyvenimas, upių, upelių, šaltinių gausa. Ne veltui įėję į centrą pasijutome tarsi atsidūrę vandenų pasaulyje: pamatėme įvairių žuvų instaliaciją, virš galvų sūpavosi baidarės, ant sienų vaizdai iš sielių plukdymo, žvejybos. Išėję iš lankytojų centro užlipome į Merkinės bokštą, grožėjomės rudenėjančia gamta, pamatėme trijų upių santaką, atlikome geografijos mokytojos parengtas užduotis. Žinoma, užkopėme ir į piliakalnį. Iš čia atsivėrė gražioji Nemuno ir Merkio santaka. Grupės vadovas papasakojo apie piliakalnio istoriją, pamatėme, koks mažas upelis nugriovė didžiąją jo dalį. Vanduo tikrai turi didelę griaunamąją galią.
Atsisveikinę su Merkine pasukome Puvočių link. Čia laukė antras apžvalgos bokštas. Deja, prasidėjęs rudeniškas lietus kai kuriems sutrukdė pasidžiaugti išdykėlio rudens spalvų žaismu. Tik atkakliausi ir drąsiausi pasiekė bokšto viršų. Suskaičiavome, kad jei būtume lipę laiptais, tą dieną būtume įveikę 70 aukštų pastatą!
Toliau mūsų maršrutas suko į Marcinkonis. Pažintį su šiuo kraštu pradėjome nuo pasivaikščiojimo po mišką. Pamatėme, kaip atrodo Dzūkijos žemyninės kopos, mokėmės atpažinti įvairias kerpes. Net radome islandinę kerpeną, kuri, pasirodo, auga ir mūsų krašte! Iš jos gaminami vaistai nuo gerklės skausmo. Bet visiems labiausiai patiko pasivaikščiojimas po aukštapelkę. Labai gaila, kad saulašarių vegetacija jau buvo pasibaigusi, nepavyko nė vienam mokiniui jos rasti. Bet nudžiugino gausus spanguolių, girtuoklių derlius. Papildę savo organizmus vitaminais, suradę keletą raudonviršių ir kazlėkų, apsilankėme Marcinkonių lankytojų centre. Čia žiūrėdami filmuotą medžiagą, klausydami darbuotojos pasakojimo, stebėdami interaktyvią ekspoziciją atlikome biologijos mokytojos parengtas užduotis. Lietui įkyriai lyjant palikome šį kraštą, bet dar norėtume sugrįžti, nes visko pamatyti tikrai nespėjome.
P.s. Išvyka į Dzūkijos nacionalinį parką mokinių akimis. Jų mintis užrašė Roberta ir Erika.
„Tai buvo puikiai suorganizuota kelionė, supažindinanti mokinius su supančia gamta. Asmeniškai man labai patiko pelkėje ieškoti saulašarės, kurios, deja, nepavyko rasti, tačiau atmosfera, įspūdžiai buvo labai puikūs.“
„Man dar niekad neteko ragauti „girtuoklių“ uogų, kurios buvo išties labai skanios.“
„Įdomiausia buvo apžiūrinėti ekspozicijas tiek Merkinės, tiek Marcinkonių lankytojų centruose: ten tiek daug įdomybių galima pamatyti, tokių kaip įrankiai, su kuriais sunkiai dirbo galbūt ir mano proseneliai, ar nuotraukos ten gyvenusių žymių žmonių.“
Lietuvių kalbos mokytoja Rima Bartkienė
