Ko tie mokytojai eina? Keliaujant šimtus kilometrų siekiama atkreipti dėmesį į problemas švietimo sistemoje. Nors eiti darosi vis sunkiau, bet mokytojų, mokinių ir tėvų niekas nesustabdys.
Alytiškė mokytoja Vilija Baguckienė: „Kiekvienas žingsnis dalyviams vis sunkesnis, o nuospaudų ir batų nutrintų vietų nebeverta skaičiuoti...
Tačiau mus visus įkvepiantys žmonės žengia toliau... Ir toliau vedami vilties, tikėjimo, skatinami ir sveikinami palaikančiųjų.
Bendrystė yra tokia galinga jėga!“
,,Tarp einančių mokinių devintokė ir vienuoliktokė. Vakar viena iš jų labai sunkiai ėjo, Vaidas, mokytojas iš Alytaus Putinų gimnazijos, buvo įpareigotas eiti paskutinis, tai nuo kolonos pradžios ėjo atsilikęs kokį kilometrą, nes negalėjo mergaitės vienos palikti. Kviečiau ją sėsti į automobilį, nes buvo dar ir šlapia, sulyta. Ji atsisakė. Tėvai ją kalbino grįžti namo, mokytojai ragino. Bet ji vis tiek eina. Ir toliau eis. Ji eina iš Klaipėdos. Patikėkit, kai matai vaiką, kuris iš paskutiniųjų eina paskui savo mokytojus, suspaudžia širdį. Ji eina ir dėl mūsų“,–- Rima Bartkienė, Alytaus Jotvingių gimnazijos mokytoja.
„Dar norisi pasakyti mintį, kad streikuojame ne tik dėl savęs, bet net labiau dėl tų sumuštų, apspjaudytų, žeminamų, nepritekliuje gyvenančių mokytojų. Jei niekas nesikeis, - tai bus realybė ir norma daugelyje mokyklų“, – Rasa Zubrickienė, Alytaus Jotvingių gimnazijos mokytoja.
Žmogus, kuris yra visiems einantiems įkvėpimo šaltinis – Lilija Bručkienė. Ji nuo pat pirmos dienos, kai išėjo iš Klaipėdos, dalinasi įspūdžiais, gražiais ir skaudžiais išgyvenimais. Štai vienos ėjimo dienos momentai: ,,Ši diena tokia pat įstabi, nepakartojama, atskleidžianti kažką gelminio, slypinčio mūsų visų esmėje. Ir nė kiek nehiperbolizuoju. Kad suprastumėte, apie ką rašau, viskas nuo pradžių.
Rytas. Pirmoji šios dienos likimo dovana – Minijos ,,Kranto“ progimnazijos direktorė, kuri iš namų atveža išvirusi nerealaus skonio grikių košės, taip pat atgabena savo mikrobangų krosnelę, jeigu kas iš mūsų norėtų pasišildyti ir picų. Ji padovanoja man medalioną ir palinki, kad jis saugotų kelyje nuo visokių prisiplakėlių, kurie norės pasinaudoti mūsų idėjomis savanaudiškais tikslais. Atvyksta jaunųjų žygeivių, kolegų, tėvelių pastiprinimas su apsaugomis nuo lietaus, nes dangus prapliumpa visai rudenišku lietumi.“
"Pro debesį vis išlenda saulė, o žygeivius džiugina gausėjantis palaikančiųjų būrys, džiaugsmingai signalizuoja pravažiuojantys automobiliai (ir ne tik), žmonės savo palaikymą išreiškia vaišindami skanėstais, mojuodami ar tiesiog apkabindami...
Tikrasis pilietiškumas aidi netylančiomis lietuvių liaudies dainomis ir vis dažniau suspindi nuoširdžiai palaikančiųjų ašarose“,– mokytoja Aurelija Macijauskienė.
Čia labai tinka kažkieno pasidalinti G&G Sindikato žodžiai:
Sunku uždegti tamsą, lengviau gesinti šviesą…
Ar man padėsi? Jei taip, mes būsim jau dviese…
Sunku uždegti tamsą, lengviau gesinti šviesą…
Ar atsimerksi? Atsistosi? Ar išsitiesi?
„Mokytojų žygis per Lietuvą tęsiasi! Spalio 9 d. prisijungėme (Ramunė Kazlauskienė, Lina Račkienė, Janina Kuchalskienė) vienai dienai į ,,Tik einantys įveikia kelią“. Tai darėme dėl savęs, savo įsitikinimų, kad švietimas turi keistis. Tai, ką patyrėme pėsčiomis įveikdamos atkarpą Kaunas – Rumšiškės (~30 km, 40820 žingsnių), pakeitė mus. Dienos emocijų amplitudė buvo tokia didelė, kad sunku nupasakoti žodžiais. Vargu ar kada nors tiek džiugino moters atvežti obuoliai žygio dalyviams, ar svetingas priėmimas „Perlinių danielių parke“. Pravieniškių seniūno ir bibliotekos darbuotojų pasitikimas, gražūs žodžiai skamba lyg dabar sakomi. Žavėjomės su mumis kartu einančiais mokiniais, jų sąmoningu, bendravimu. Sriubos, kurią išvirė Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos kūno kultūros mokytojas, skonį prisiminsim dar ilgai ilgai. Tas jausmas, kai į žygį jungiasi mokiniai, mokytojai ir visi staiga tampame didele vieninga šeima, pakelia iki padebesių. Ir nesvarbu, kad šiandien kojos nori ilsėtis, galva sako, kad reikėtų eiti tolyn, drauge su tais, kurie jau 13 diena eina iš Klaipėdos. Mes suprantame, apie ką šis ėjimas, nes mes įveiskime kelią“– sako Alytaus Jotvingių gimnazijos mokytojos.
Streiko kelias kviečia:
Lietuvos žmogau,
Jei tavo mintyse suspurdėjo žodis SUPRANTU.
Jei iš visos širdies sakei: PALAIKAU!
Jei nors kartą paspaudei „LIKE“ tiems, kurie eina,
STOK šalia ir KARTU ištarkime: MES ESAME ATEITIS!
Ir dabar jau nebesvarbu, kokia mūsų profesija! Pasitikime nuo Klaipėdos pėsčiomis į Vilnių žygiuojančius mokytojus. Laukime jų V. Kudirkos aikštėje Vilniuje spalio 12 dieną 12 val. arba junkimės prie eisenos ir palydėkime juos iki šios vietos.
Kviečiame į VISUOTINĮ Lietuvos pedagogų mitingą, nes tik einantys įveikia kelią! Mokiniai, ketvirtadienis - ta diena, kai mums jūsų reikia VISŲ! Atvykite PALAIKYTI savo buvusius, esamus, o gal dar tik būsimus mokytojus!
Jotvingių gimnazijos mokytojai, kurie einantys įveikia kelią
