Nerimstantys, keliautojų dvasiai ištikimi ir nuolat kvalifikaciją keliantys Alytaus Jotvingių gimnazijos
mokytojai svečiavosi kaimyninėje Lenkijoje, lietuviškame Punsko krašte.
Seinuose aplankėme Švč. Mergelės Marijos baziliką, kuri buvo perstatyta ištaigingu baroko stiliumi ir dabar yra didelės meninės vertės objektas. Bažnyčia unikali, nes turi pristatytas koplyčias: iš pietų pusės – Jėzaus Širdies, iš šiaurės – Dievo Motinos. Mums, lietuviams, ši koplyčia itin vertinga, nes joje palaidotas vyskupas Antanas Baranauskas, poemos ,,Anykščių šilelis“ autorius.
Kitas sustojimas – Jotvingių ir prūsų gyvenvietė Ožkiniuose, Šilainėje. Čia, visai šalia Punsko, punskietis Petras Lukoševičius 7,5 ha plote įkūrė Jotvingių ir prūsų gyvenvietę. Gal juokaudamas, gal tiesą sakydamas, P.Lukoševičius teigė, kad žodis ,,jotvingiai“ – tai trijų žodžių prasmės: ,,joti, vyti ir ginti“ lydinys. Toks aiškinimas įdomus, beje, primenantis gimnazijos dainą ,,Jotvingių legenda“.
Šilainėje po paslaptingumo skraiste stūkso daug originalių medinių namelių, medinė pilis, prūsų arka – akmenimis klotas baseinas, įspūdingas aukuras, garbės alėja, prūsų ir jotvingių šventyklos ir kt. Atrodo, kad prūsų ir jotvingių čia iš tikrųjų gyventa. Viskas taip natūralu ir tikroviška. Neįmanoma to žodžiais apsakyti, reikia akimis pamatyti, siela pajusti.
Šeimininkas pasakojo, kad kartais susilaukia ir kritikos dėl pagoniškų religinių apeigų inscenizacijų, istorinių faktų ir datų maišymo... Gyvenvietė nėra senų laikų tiksli kopija, todėl kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Jos sumanytojas ir statytojas su istorikais nesiginčija. Jis statė taip, kaip jam atrodė geriausiai, kūrė pasaulį, nukeliantį mus net į XIII amžių.
O mums, jotvingiškiams, buvo įdomu prisiliesti prie mistinės prūsų - jotvingių istorijos.
Lietuvių kalbos mokytoja Daiva Baliukonytė
