Poliglotas, afrikanistas, filosofijos mokslų daktaras ir tikras dzūkas Gediminas Degėsys svečiavosi Jotvingių gimnazijoje ir pasidalino savo sėkmės istorija.
Suahelių kalba pasisveikinęs gimnazistus, iš karto prikaustė jų dėmesį nuoširdžiu bendravimu.
G.Degėsys gerai moka rusų, vokiečių, esperanto, anglų, italų, ispanų, prancūzų, latvių, suahelių kalbas, skaito ir supranta dar per 10 kalbų. Kad kalbos patiko, suprato ankstyvoje vaikystėje besimokydamas mokykloje, niekas jų mokytis neragino, tiesiog patiko. Tuomet ėmėsi mokytis esperanto kalbos, o vėliau sužavėjo italų, ispanų ir kitos pasaulio kalbos. Su suahelių kalba, padėjusia tapti magistrantu, susidūrė, kai, studijuodamas Romoje, Laterano universitete, nes susipažino su ten studijavusiais afrikiečiais. Su jais ir pradėjo mokytis.
Kelias dešimtis užsienio kalbų mokantis G. Degėsys pasakojo, kad iki šiol kalba puikia dzūkų šnekta, nes su savo močiute visada kalbėjo tik dzūkiškai. Kur bekeliautų, kokių tik kalbų neišmoktų, bet savosios dzūkiškos tarmės skambumo niekada neišsižadės, juk jis tikras alytiškis: ,,Nuvažiuodavau į kaimą, o močiutė sakydavo: „Slugela, paimk kašikucį, nueik, karvukei žolukės papjausi.“ Matot, kaip gražiai skamba? Močiutė visada taip kalbėjo“.
Įdomu buvo klausytis jo linksmų, net, galima sakyti, mažais gyvenimo stebuklais paremtų istorijų, įrodančių, kad kiekvienas gali tapti poliglotu, kad kiekvienas gali pasiekti mokslo aukštumų, jei tik panorės.
Rosita Lekavičiūtė, jaunoji Jotvingių gimnazijos žurnalistė.
