Audinga Sudvajūtė, jaunoji žurnalistė, pasakoja apie šeimos išsaugotą žaisliuką.
Šis žaisliukas jau skaičiuoja daugiau nei 50 metų. Jį ir dar daug kitų kalėdinių puošmenų, vaizduojančių įvairius gyvūnus, vaisius ir daržoves, mano prosenelė kartu su savo vaikais kabino ant žaliaskarės. Nameliukas – vienas mėgstamiausių iš mūsų kolekcijos, nes žiūrint į jį taip ir norisi patikėti pasaka, kuri sekama apie nedidelį namelį kalnuose, kuriame šeima švenčia gražiausias metų šventes ir ten vyksta stebuklai.Seniau eglutės žaisliukų paprastoje kaimo krautuvėje nebuvo. Juos buvo galima įsigyti Kaune ar kitame didesniame mieste ir dar negalėjai pirkti tiek, kiek nori, o ir laukti reikėdavo ilgoje eilėje, šaltukui kandant į žandus. Kartais kažkas iš draugų ar giminaičių parveždavo papuošimus iš kiek tolėliau esančių miestų.
Brangiausias – paršelis, kiauliuku vadinamas.
„Anksčiau džiaugėmės, kad turėjome, kuo puošti eglutę“,– sako mano babos sesė Bronė, todėl labai saugojo kiekvieną stiklinį stebuklą. Šiems žaisliukams, paršiukui, namukams, senukui, daugiau kaip 50 metų, bet jais tebepuošiama Kalėdų eglutė. Jie primena babos vaikystę, o pats mylimiausias ir brangiausias–paršelis, kiauliuku vadinamas.
Pasakoja jaunoji žurnalistė Miglė Degutytė
Istorija apie kalėdinį žaisliuką, nykštuką
Pats mylimiausias močiutės žaisliukas – kalėdinis nykštukas, kitaip tariant, senelis. Mano močiutė pasakoja: ,,Jis kilęs iš nykštukų pasakos, tas nedidelis seneliukas, jis yra su ilga barzda, mėnulio formos“. Močiutė su artimaisiais jį pagamindavo iš linų (pakulų), tai šis kalėdinis žaisliukas – rankų darbo sušildyta eglutės puošmena. „Tušinuku jam buvo galima padaryti akis, nosį bei kitas veido detales, paslaptis išduoda močiutė.”
Deja, šio žaisliuko, išlikusio iki mūsų dienų, mano močiutė nebeturi, bet pabandė jį pavaizduoti ant popieriaus lapo. Štai koks nykštukas atkeliavo iš jos prisiminimų.
Nykštuko istoriją pasakojo jaunoji žurnalistė Gustė Mikalonytė.
