Šiemet karantino suvaržymai ir reikalavimai veiklos organizavimui sutrumpino mūsų ekspediciją nuo tradicinės trijų dienų trukmės iki vienos, bet per tą vienintelę kelionės po Metelių regioninį parką dieną išgyvenome 3 skirtingus etapus.
Šaltas debesuotas lietingas rytas. Sėkmingai išlydėti iš mokyklos mūsų pavaduotojų Renatos ir Olivijos, 8 valandą jau buvome pasiruošę žygiui Bijotų - Širvinto pažintiniu taku „Tarpežerių miškais ir pelkėmis“, pakeliui turėjome aplankyti ir Širvinto miško ąžuolus. Trečdalį žygio nuplovė prasidėjęs lietus. Sušlapę, sušalę ieškojome užuovėjos Metelių regioninio parko Lankytojų centre ir jo prieigose, kur parko direkcijos darbuotojai jau ruošėsi balinių vėžlių ir kūmučių jauniklių sugrįžimo šventei. Kol mokiniai atliko užduotis Lankytojų centre, kol apžiūrėjome saugojamus gyvūnus, papietavome, oras kardinaliai pasikeitė.
Karšta, saulėta popietė. Prasisklaidžius debesims, pratęsėme savo rytinį žygį aplankydami Bijotų miške esančią aukštapelkę, kur savo ausimis išgirdome kūmučių tuoktuvių serenadas, vos girdimas per kūdrinių varlių kurkimą. Pasigrožėjome retais pelkiniais augalais, masiniu spanguolių žydėjimu ir pasiruošusiais sporifikuoti gegužliniais. Aukštapelkė yra ta vieta, kur laiką leidi netaupydamas, besimėgaudamas visais garsais, kvapais ir vaizdais. Su saule iš savo slėptuvių išlindo ir uodai. Jie labai motyvavo mūsų norą keliauti į kitą mūsų maršruto tašką - Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčią. Ši teritorija yra glaudžiai susijusi su mūsų ekspedicijų istorija - paprastai į čia būdavo organizuojami naktiniai žygiai, mūsų ritualai prie Šventojo šaltinio, naktinio dangaus stebėjimai. Šįkart laiką čia skyrėme atsipalaidavimui, savo gamtos pojūčių analizei ir fiksavimui, fosilijų paieškai.
Maloniai šiltas, kamuoliniais debesim dabintas vakaras. Vakarop leidomės į žygį Prelomciškių kalvomis, kur mokytojos Eugenijos vadovaujami mokiniai susipažino su ledyno suformuotomis moreninėmis kalvomis ir jų susidarymu, bioįvarove. Žygis kalvomis baigėsi ant Prelomciškių piliakanio, Jotvingių genties piliavietės, kur dar vieną kartą buvo iškelta Jotvingių gimnazijos vėliava. Keliaudami po Rytų Aukštaitiją rudenį, parsivežėme įdomią tradiciją - piemenėlių žaidimus ant piliakalnių. Vos pradėjus turnyrą, prie mūsų prisijungė gimnazijos mokytojų palaikymo komanda ( IT mokytojai Rolandas ir Janina, anglų kalbos mokytoja Lina, bibliotekininkė Vilija), kuri plojimais išjudino per dieną praradusius jėgas mokinius.
Ilgalaikė izoliacija namuose, nuotolinis mokymas, socialinių kontaktų ribojimas pastaraisiais mėnesiais labai pakeitė mūsų tarpusavio santykius, santykį su savimi ir tiktai gamta nepasikeitė, kaip ir nepasikeitė gamtos santykis su mumis - ji mus priima visokius - pavargusius, nusivylusius, praradusius pasitikėjimą savimi ir savo ateitimi. Gamtoje mes randame kelią atgal į tikruosius save, į draugystę bei santarvę.
Gimnazijos bendruomenei linkime geros vasaros ir kviečiame pakartoti mūsų maršrutą aplink Dusios ežerą Metelių regioniniame parke.
Biologijos mokytoja Lina Rutkauskaitė
