Integruotas lietuvių kalbos ir istorijos projektas „Žydų gyvenimą Alytuje menančios vietos“ Alytaus Jotvingių gimnazijoje pradėtas įgyvendinti praėjusių mokslo metų birželio mėnesį, o rugsėjo 23 dieną vyko apibendrinamoji integruota pamoka, kurios metu trijų antrų klasių atstovai pristatė savo darbus.
Integruotos pamokos uždavinys – „Apibendrinti projekto ,,Žydų gyvenimą Alytuje menančios vietos“ metu įgytas žinias ir jas pristatyti viešai“ – buvo sėkmingai pranešėjų įgyvendintas. Mokiniai skaitė pranešimus, kuriuose pasakojo apie Alytaus mieste gyvenusių žydų likimą ir jų atminimo įamžinimą. Išklausėme pristatymus: ,,Žydai Alytuje“ (Audinga Sudvajūtė, Mantas Žarys, 2f); ,,Senosios kapinės“ (Orinta Muliuolytė, Roberta Vaikšnoraitė, Stela Plauskaitė, Gabrielė Batulevičiūtė, 2d); „Sinagoga“ (Mantas Miškinis, Emilis Rimša, Erika Radionovaitė, Miglė Kuzmaitė, 2d); ,,Bakšickio namas“ (Akvilė Glušokaitė, Elvinas Žvirblys, Gerda Laukevičiūtė, Vilinta Bražinskaitė, 2f); „Atminimo akmenys“ (Eglė Struckutė, Meida Raškevičiūtė, Gabija Češkevičiūtė, 2c); „Verslininkai“(Eisvydė Baliukonytė, 2c).
Mokinius konsultavo istorijos mokytoja Virginija Svinkūnienė ir lietuvių kalbos mokytojos Rima Bartkienė ir Daiva Baliukonytė.
Kitas pamokos uždavinys – „Remiantis ekspedicijos metu gautomis žiniomis, įvertinti holokausto poveikį žmonijos istorijai“– įrodė, kad mokiniai geba analizuoti, apibendrinti pateiktą informaciją, atskleidė mokinių įžvalgumą. Į klausimą „Kodėl sunku kalbėti apie tuos, kurių jau nebėra?“ atsakė didžioji dalis 2 c, d ir f klasių mokinių. Tai keletas jų išsakytų minčių:
Svarbu kalbėti apie žmones ir jų gyvenimo istoriją, tai pamoka mums. Ypač skausmingos istorijos tik įrodo, kad viskas mūsų rankose, skleisdami žinią apie buvusius alytiškius ateities kartoms, ne tik pagerbsime žuvusius žiauriomis aplinkybėmis, bet ir nutiesime ryšių tarp tautų tiltą.
Kol kalbėsime apie tuos, kurių nėra, kol kalbėsime apie tai, ką jie patyrė, tol bus gyva istorija.
Jie padėjo Lietuvai išlikti tokiai, kokia ji yra dabar.
Pamiršę mirusiuosius, mes pamirštame praeitį, be kurios dabartis tiesiog neegzistuotų.
Kad jų nepamirštume, trume atminti, kas buvo senaisiais laikais, kokie įvykiai lėmė tragišką žydų tautos istoriją.
Turime pagerbti žuvusius ir likusius gyvus jų giminaičius.
Manau, reikia kalbėti apie tuos, kurių jau nebėra, nes jie buvo žudomi ir kankinami tik dėl savo tautybės.
Mano nuomone, reikia priminti, kaip tuo metu žydų tauta gyveno, ką jie dirbo Alytuje, suprasti, ką iškentė.
Svarbu kalbėti apie tuos, kurių jau nėra, svarbu nepamiršti jų.
Jeigu kalbėsime apie tuos, kurių nebėra, pagerbsime atmindami ir paskatinsime kitus ugdytis toleranciją.
Tie žmonės padarę daug gero mūsų miestui ir jie yra nenusipelnę užmaršties.
Svarbu kalbėti, nes šie žmonės kūrė mūsų ateitį, stengėsi patobulinti savo meto visuomenę.
Kiek sunkiau buvo atsakyti į klausimą „Ką daryti, kad tokia istorija nepasikartotų?“ Antrokai siūlė:
Pasaulis turėtų gerbti ne tik žydus, bet visus savo kaimynus, šalia esančius žmones. Kai gerbsime vienas kitą, pasaulis taps draugiškesnis.
Reikia įrodyti, kad žmonės gali būti vieningi, o iškilus realiems sunkumams, nesigriebtų ginklų, o pasitelktų diplomatiją.
Gerbti ir priimti visų tautų ir tikėjimų žmones.
Nespręsti visko jėga, siekti taikos, parodyti, kad nesvarbu, kaip mes atrodom, mes vis tiek esame šio pasaulio žmonės.
Kad tokia istorija nepasikartotų, reikia visos šalims, visoms tautoms siekti vienybės, nenuvertinti kitų.
Integruotos pamokos refleksija vyko per socrative.com arba Moodle aplinkas. Mokiniai atsakė į klausimą „Ką aš atradau dalyvaudamas šioje ekspedicijoje?“ Antrokai rašė: „Šioje ekspedicijoje dalyvaudamas atradau, kad Alytus buvo labai svarbi žydų gyvenimo, jų istorijos dalis. Sužinojau apie svarbius to meto žydų kilmės veikėjus ir kuo jie nusipelnė Alytaus miestui. Sužinojau apie Alytaus sinagogą, buvusius verslininkus“. (Naglis Matažinskas).
„Sužinojau, koks likimas ištiko Lietuvoje ir mūsų mieste seniau gyvenusius žydus, kokie atminimo ženklai palikti, sukurti jiems ir ką reiškia senesniais laikais jų pastatyti pastatai“. Andas Nedvaraitis).
Deimantė Ališauskaitė: „Sužinojau daug daugiau apie savo miestą nei žinojau anksčiau“.
„Papildžiau savo žinias apie žydų bendruomenę, jų gyvenimą bei tragediją. Šioje ekspedicijoje patobulinau savo viešojo kalbėjimo įgūdžius, prezentacijos ruošimo gebėjimus. Džiaugiuosi tuo, kad integruotos pamokos metu moksleiviai kalbėjo skirtingomis temomis, kurios visos susilieja į vieną bendrą temą. O pamokos pabaigoje iškelti puikūs klausimai, apie kuriuos tikrai reikia kalbėti daugiau. Džiaugiuosi, kad teko dalyvauti šioje pamokoje, skaityti pranešimą ir domėtis žydų tautos bendruomene Alytuje bei jos gyvenimu ir likimu“, – sakė Gabija Češkevičiūtė.
Darbas, kurį atliko gimnazijos antrokai, pareikalavo istorinių ir kultūrinių žinių, mokė juos analizuoti, apibendrinti pateiktą informaciją, atskleidė mokinių įžvalgumą ir suteikė galimybę pažinti gimtąjį miestą.
Lietuvių kalbos mokytojos Rima Bartkienė, Daiva Baliukonytė ir istorijos mokytoja Virginija Svinkūnienė
