Šventine daina ir kalėdiniu šokiu Jotvingių gentis įžiebė kalėdines giraites!! Mažyčiai kalėdiniai miškeliai šiemet išsibarstė po visą mokyklą! O Kalėdų seneliu pirmąkart tapo naujasis direktorius! Liko keletas valandų ir iki Alytaus miesto eglės įžiebimo!
Greičiausiai ir dabar niekas negalėtų tiksliai pasakyti, kaip ir kur gimė paprotys puošti Kalėdų eglutę, tačiau manoma, jog tai tolimų pagoniškų papročių atspindys. Senovės Egipte, dar prieš Kristaus gimimą, trumpiausią metų dieną namus puošdavo žaliomis palmių šakelėmis, simbolizuojančiomis gyvybės pergalę prieš mirtį. Romėnai pasimerkdavo nulaužtą lauro šakelę.
Šiandien kalėdinės eglės puošimas turi krikščioniškas šaknis. Šventajame rašte minima, kad Libano kedras dėl savo didingumo grožio laikomas nemirtingumo simboliu. Mūsų kraštuose kedras neauga, jį pakeičia spygliuotis – eglė.
Papročių tyrinėtojo Juozo Kudirkos pastebėjimu, Lietuvoje Kalėdų eglutė pirmą kartą minėta 1853 m., Antanas Baranauskas papuoštą eglę matęs Vainute (Šilutės r.). Paprotys puošti eglutę Lietuvoje atėjo per dvarų ir bažnyčių kultūrą. Lietuviai savo eglutes puošdavo obuoliukais, kabindavo saldainius, sausainius, karpydavo spalvotus popierėlius, kurdavo šiaudinius narvelius. J. Kudirka mini, jog puošimui dar buvo naudojami tešliniai kepiniai ir karpiniai.
Informaciją internete surinko jaunieji gimnazijos žurnalistai
