(angl. op art, iš Op(tical) Art – optinė dailė)
7-to dešimtmečio abstrakčiosios dailės kryptis, pagrįsta regėjimo fiziologija ir vizualiniu suvokimu. Mokiniai siekė sukurti gilumos, apimties, judėjimo, pulsavimo, mirgėjimo optines iliuzijas, naudojo ritmiškai pasikartojantį, linijinį, erdvinį ar spalvinį tarpusavio santykį. Juodos, baltos ir kitų spalvų kontrastus, pirmojo ir antrojo plano priešpriešinimą.
