Marijos Korenkaitės pjesė ,,Pabėgimas į Akropolį“ – Alytaus Jotvingių gimnazijos teatro studijos ,,Taškas“ premjerinis spektaklis, kurio veiksmas mus nukelia ne į mažą Lietuvos miestelį Rokiškio rajone, kaip yra sumaniusi autorė, o į Alytų.
Pjesės personžai kuria istoriją apie sudėtingą šių dienų jaunuolių pasaulį, kuris būna visoks, – kartais be galo gražus, kartais absurdiškas, o kartais netgi žiaurus.
Spektaklio režisieriai Marytė Stasiukynienė ir Jonas Gaižauskas subūrė trupę, kuri jotvingiškiams (matė generalinę repeticiją) ir Alytaus miesto žiūrovams ,,Muziejų nakties“ metu pristato savo naujausią darbą, spektaklis mieste A.Matučio namo-muziejaus kiemelyje. Jaunieji aktoriai (Meida Aliulytė – Živilė, Dovydas Zubrickas – Darius, mamos Eurika Liegutė – Živilės mama, Evelina Jarmalavičiūtė – Dariaus mama) nuoširdžia vaidyba sužavėjo žiūrovus ir privertė susimąstyti, o kaip pasielgtų jie, susidūrę su gyvenimo iššūkiais. Kai nepavyksta surasti tinkamo sprendimo, kartais norisi tiesiog pabėgti. Živilė tiki, kad išsigelbėjimas yra Akropolis – miestas, kuriame visi žmonės laimingi, ir kur išsisprendžia visos problemos. Deja,... Akropolis – tik prekybos centras, pilnas vartotojiškumo. Pabėgti galima iš tėvų namų, bet kaip pabėgti nuo savęs, nuo šių dienų pasaulio, kuris būna toks agresyvus.
Spektaklio kūrėjai atskleidžia savo kritišką požiūrį į šiuolaikinę visuomenę, diagnozuodami pagrindinę ligą – vienatvę, kuri sėja abejingumą ir susvetimėjimą. Paklausėme žiūrovų, o ką jie prisimena, ką suprato apie jaunuolių gyvenimą, kaip vertina spektaklio veikėjus, aktorių vaidybą.
Kai kurie 1b klasės mokiniai mano, kad Živilė ir Darius negali susitaikyti su problemomis namuose ir tikrai ryšis šokti nuo stogo, kiti tiki, kad jaunuoliai sugebės įveikti sunkumus, išspręs nesutarimus su tėvais ir klasės draugais. Pirmokams labai patiko, kaip Živilė narsiai gynėsi nuo niekšo apsaugos darbuotojo ir jį net sumušė. Yra teigiančių, kad labai įtikinamai vaidino abi mamos. Beveik visi sutinka, kad panašius išgyvenimus patiria daug jaunuolių, nes juos išduoda draugai, nesupranta tėvai, patiklumu naudojasi vyresni mokiniai. Viena 2a klasės mokinė įsitikinusi, kad ,,skaudžiausia, kada neišgirsta arba neišklauso tiesos nei draugai, nei tėvai. Paliktas vienas su savimi jaunas žmogus gali paklysti ir priimti skubotus, bet nepataisomai skaudžius sprendimus“.
Kaip gaila, kad šiuolaikinė visuomenė serga nepagydoma susvetimėjimo, abejingumo ir vienatvės skatinimo liga.
Jaunoji Jotvingių gimnazijos žurnalistė Rosita Lekavičiūtė
